apturinėti — 1. Gmž žr. apturėti 1: Norė[jo], ka dirbtum, ale nieko neapturinėtum Ad. Anas knygas vis apturinėj[o] Kli. 2. žr. apturėti 6: Apturinėjom kap i momą Švnč. turinėti; apturinėti; atiturinėti; daturinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atiturinėti — tr. traukti šalin, drausti: Lenkas klebonas ataturinėja žmones nuo lietuvių skaityklos rš. turinėti; apturinėti; atiturinėti; daturinėti; įturinėti; nuturinėti; paturinėti; priturinėti; su … Dictionary of the Lithuanian Language
daturinėti — ×daturinėti žr. daturėti 1: Jau misliau tais metais nedaturėsiu – da vis daturinėjau Str. turinėti; apturinėti; atiturinėti; daturinėti; įturinėti; nuturinėti; paturinėti; priturinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
nuturinėti — tr. laikyti (tarnyboje): Grafas kunigą nuturinėjo Aps. turinėti; apturinėti; atiturinėti; daturinėti; įturinėti; nuturinėti; paturinėti; priturinėti; suturinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
paturinėti — 1. J.Jabl, Rod, Mrp žr. paturėti 6: Reik, kad jie paturinėtų savo kalbą Žsl. Mokytoja mumi paturinėjo, rašė visur DrskŽ. Brolis da buvo, tai anas mus vis paturinėjo [po karo] Ad. Matyt, už juos paturinėja, o mus užpuolinėja Str. 2. refl. žr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
priturinėti — iter. dem. priturėti 2: Jį beveik veste išvedė ir visu keliu gavo priturinėti rš. turinėti; apturinėti; atiturinėti; daturinėti; įturinėti; nuturinėti; paturinėti; priturinėti; suturinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
suturinėti — žr. suturėti 2: Nereikia tep razleidinėt, reikia suturinėt vaikas Aps. Vyskupai rūpinosi suturinėti tikėjimo reformacijos prasiplatinimą Gmž. | refl.: Daug kas ruošėsi [į Lenkiją važiuoti], dabar susturinėja Švnč. ║ Sniego vandenį anys (medžiai)… … Dictionary of the Lithuanian Language
turinėti — turinėti, ėja, ėjo iter. dem. turėti: 1. D.Pošk, N, NdŽ, KŽ. 2. ║ Aš jo neturinėjau (nekalbinau ilgiau pasilikti) Ėr. turinėti; apturinėti; atiturinėti; daturinėti; įturinėti; nuturinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
užturinėti — 1. žr. užturėti 2: Ažturinėja (užkalba) kraują Ad. 2. refl. žr. užturėti 3 (refl.); sustoti: Traukinelis užsiturinėjo, kai ejo Utenon Str. Tai vilkai net atsisėdo in šikinės, kap užsiturinėjo Aps. 3. refl … Dictionary of the Lithuanian Language